Pauliui

Atbrido berželis
iš karo laukų
randuotas, išsekęs,
miline ant pečių.

Rypuoja pušelės
sakuota rauda.
Kraujuoja berželis
gaiviąja sula.

Jau plaka dalgelį
gegutė raiba.
Jau gelia širdelę
trumputė seka.

Ku-kū ir nutilo
raiboji skardi.
Ašarėlė įstrigo
sugiltoj širdyj.

Vai kam tu, berželi,
iš sodžiaus bridai?
Kam savo širdelę
skausme pražudei?

Rymotum palaukėj
apsvaigęs lemtim,
girdėtum, kaip rauda
motutė naktyj.

Tylus mano broli,
kalnelio smiltyj
atėjusiems graudžią
ašarėlę brauki...