Vėl žydės ant lango orchidėjos,
Vėjas vėl nupūs rudens lapus.
Ir vėl skrajos bereikšmės idėjos,
Tik jų įvykdymo daugiau nebus.

Buvo vasara, bet vasara mirė,
Buvo dienos, bet dienos išnyko,
Buvo svajonės — svajonės suiro,
Nė viena nesulaukė naujo ryto.

Buvo naktys beprotiškai giedros,
Dabar ir tų naktų nebėra.
Tik skraidžioja svajonių skiedros
Ir žemę apgaubia šalna.

Vėl žydės ant lango orchidėjos,
Tokios beprotiškai baltos.
Visas svajones į albumą sudėjau
Ir uždariau. Buvo nelemta.