Sugriuvę svajos, šaltas vėjas
Ir sudaužyta kruvina širdis.
Aš kaip kankintas Prometėjas,
Palaidojęs svajones ir viltis.
Aš kaip dvasia palūžusi, kuprota,
Kaip neviltis ir skausmas jausmuose.
Išbėgęs kraujas ir sustingęs žvilgsnis,
Lyg sapnas tolimam rūke...
....................................................
Nematoma ranka pažėrė širdį
Į tūkstančius smulkių smilčių...
Sustingę lūpos tyliai taria:
— Atleisk, aš išeinu...
.....................................................
Prabėgę metai skaudžiai smogia
Lyg kardas, nušveistas vilnim.
Ir nebegrįžta baltas sapnas
Nei su diena, nei su naktim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-22 23:56:38
Leditamsa. Tinka prie niko eilės, juntu tragizmą. ;)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-22 19:04:56
...labai nuoširdžiai ir skausmingai...paliečia...bet už debesėlio - visada saulė...jos Jums ir linkiu...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-22 15:08:46
Graži lyrika, tik pajutau skausmo gaidelę. Viskas praeina, šypsokitės. :)