Praeina metai ir kažkas pradingsta –
Išblėsta šypsenos, nutyla juokas...
Ir to, kas buvo, niekad nesurinksim,
Nes susirinkti praeities nemokam.

Pilis iš smėlio statėm, statėm tiltus –
Po smiltį – dieną – iš savęs atėmę,
Bet tekdavo dažniausiai nusivilti
Ir nuo drabužių plauti pilką dėmę.

Mes kartais žvilgčiojom atgal per petį,
Matuodami šešėlio savo ilgį.
Akis išplėtę priekyje nematėm,
Kad ant takelio auga aukštos dilgės.

Ir nors skaudėdavo, bet laikas gydė –
Vėl gruodį keisdavo šilti birželiai.
Keisčiausia, jog ryškiausią brydę
Palikom eidami basi per pievą žalią...
.......................................................

Praeina metai ir kažkas pradingsta –
Vijokliais dienos, naktys susipynė.
Už nugaros užaugę medžiai linksi,
O tolumoj beribės tuščios plynės.