Negražbyliausiu, negarbinsiu, negirsiu,
Pavasarį prigludus prie gyvasties tavo,
Džiaugsmą vėl patirsiu.
Nelyginsiu tavęs aš niekaip
Su kitais kraštais,
Nes tavo grožio subtilaus
Man joks pasauly grožis nepakeis.
Nuostabūs tavo upių vingiai,
Smaragdu spalvinti laukai,
Kai rudenį rūkams pakilus
Vėl draikos raganos plaukai.
Ir net tuomet, kai žliaugia lietūs,
Kai rūko skara apsisupus saulė miega,
Jokiam krašte nerasčiau vietos.
Tai kas, kad tavo grožį
Ilgai slepia sniegas.