Ką galėčiau pakartoti Tau?
Esu šimtą kartų girdėjęs — Pamiršk! Pamiršk savo Žinojimą! Išmesk jį iš galvos! Nusimesk kaip netinkantį drabužį! Nusirenk!
.....
Ką galėčiau pakartoti Tau? Pamiršk?..

Deja, negaliu to padaryti... Ir aš kaip gatvės vaikas vis skeryčioju įvairiomis gatvėmis ir bandau užvilkti ne savo žinojimą, užsitempti ne savo drabužį, vis atsisakydamas savęs, nusimesdamas per mažus batus... per daug spaudžiančius marškinius...

Tu nori išgirsti iš manęs ką nors? Ką tau pamiršti? Tu!!! Iš manęs...?!?!?!
......
Gal matei mane, apsirengusį tūkstančiais žinojimų ir blizgių drabužių, ir vėl tūkstančiais žinojimų...
Tu lauki patarimo ne iš to! Sakau Tau ir dešimtą kartą kartoju: Pamiršk.
Esu tas, kuris tūkstantį kartų girdėjo ir žinojo — Pamiršk! Nusimesk savo žinojimą!
Esu tas, kuris tūkstantis pirmąjį kartą pamiršdavo ir nusimesdavo save, taip su savimi ir nesusipažinęs...
Nusimetu, klaidžioju gatvėmis, ieškau blizgučių ir vis bandau surasti tinkantį sau drabužį... Deja...

Matai, juk matai, kaip neverta susidėti su tais, kurie žino ką, bet nežino, kaip nusimesti...
Kurie gali tekartoti, dešimtą kartą kartoti — Pamiršk!

Juk vis tiek tepamiršiu save... savo tiesą...
Ir kas liks?..
Nuogumas?.. Gležnumas?.. Pažeidžiamumas?.. Jausmingumas?.. Jautrumas?.. Žmogiškumas?.. Tyla...

O gali kartoti ir būti... net nežinau, kaip pasakyti... Žinai... tu tik kartok!
Ambicingumas! Pažangumas! Pretenzingumas! Reprezentatyvumas! Angažuotumas!

Pakartok dešimt kartų!

Matai...
Aš vis nusirengiu ir apsirengiu... Nuogam man šalta... Bet aš esu nuogas ir pažeidžiamas...
Tai, ką randu, man netinka... Tai, ką susiuvu, plyšta ir sensta...
Man net nepavyksta rašyti nuo savęs... nuo savęs galiu tik nusimesti drabužį...

Aš rašau taip, kaip kvėpuoju — iš savęs... ir į save...
Taip pat jaučiu šaltį — į save...

Ir drabužius nusimetinėju lygiai taip pat! Iš savęs... o ne nuo!

Ir man eilinį kartą gėda!

Ir eilinį kartą išsigandęs bėgsiu... iš... savasties, murmėdamas, iš pasimetimo žiaugčiodamas, sau pačiam, svarbiausiai, sau pačiam

Dešimta kartą kartoju — Pamiršk!!!
Pamiršk savo žinojimą!
Juk viso labo esi gamtos ir žvaigždžių vaikas, įpūstas amžinybės alsavimo iki paskutinio atodūsio būdamas jo atspindžiu!
Visa kita — PAMIRŠK!!!