Sustabdytos akimirkos

Bėganti saulė, skriejančios gervės...
Viskas sustingo laike.
Tai tik akimirka mano gyvenimo
Tekančio, varvančio...
Bitės bedūzgiančios, renkančios medų,
Žolės rasota skara.
Tiktai minutė neilstančio laiko
Tirpstančio, vystančio...
Krintanti ašarą dužus į grindinį.
Žaibo nušviestas dangus.
Tik nerimas laukiantis, stingdantis...
Šypsena šviečianti, kylanti saulė.
Tiktai akimirkos mano gyvenimo
Ėję, nuėję visai...
Leditamsa

2013-04-18 15:29:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-04-18 22:18:29

Lyg ant stalo pabertos j/b nuotraukos.
Pasižiūri ir – daugiau nebesmalsuoji...

Vartotojas (-a): Himmel

Sukurta: 2013-04-18 16:03:19

Labas.
Šiek tiek pykstu, tikrai.
"Sustabdytos akimirkos" man patiko daug labiau nei vakarykštis tavo kūrinys.
Čia gan aiškiai plėtojama kūrinio tematika, parinkote labai gražių vaizdinių, tinkančių apibūdinti sąstingio motyvą.

"Tekantis, varvantis, tirpstantis, vystantis" - puikiai iliustruoja akimirką ir Jūsų pabrėžiamą laiką.

Na bet pabaiga... Fonetinė "klišė". :/
"Akimirkas" derinate su vyriškąja gimine "ėję".

Patarimas - pagalvokite apie labai taiklią ar bent jau stilistiškai atrodančią paskutinę posmo eilutę (ypač pabaigos)

O jausmus Jūs mokate reikšti vaizdingai. :)

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-04-18 15:43:01

Neužkabinantis, nėra jokios paslaptėlės. Saulė, bitė, medus.