Tamsi naktis, už lango ūžia vėjas,
O viduje taip šalta ir baugu.
Kažko taip trūksta vienumoj paskendus,
Taip nori sprukti iš namų...

Lapus nudrasko nuožmūs vėjai,
Sušiaušia žolę, gelstančius lapus,
O širdyje randai atgyja vėlei
Ir primena skaudžius metus...

Taip gildo širdį akmeninė saulė,
Užgesusi ugnis ir pelenai.
Dar tuštuma lyg praraja pasvirus
Užtemdo laimę, paslepia giliai...

Matai, kaip tyliai bėga metai,
Pranyksta dienos, valandos, vardai
Ir kaip išplaukia upėmis patvinę
Pavasario gėlėti pažadai...