Pro langą...

Zylute,
Na ko tu žiūri
Pro langą
Į mano gyvenimą keistą...
Tu laiminga,
Nes skrydžio laisvę
Turi,
O man —
Nuodėminga žeme
Klaidžiot lemta.

Mano laisvė —
Keturios sienos
Nuo grindų ligi lubų
Daiktais pridulkėję.
Tavo turtas —
Kuklutis lizdelis,
Atlapotas lietui
Ir vėjams.

Man priskirta
Statyti ir griauti,
Kaupti, teisti,
Atleisti, kentėti...
Tavo džiaugsmas —
Vabalėliai, muselės,
Kasdienės lenktynės
Su vėju.

Zylute,
Nesibelsk, nežiūrėk
Pro langą
Į mano gyvenimą pilką.
Tu laisva,
Nes viską turi.
Man dar reikia
Obliuotoms lentoms
Ir saujai vinių
Užsidirbti...
atkaklioji

2013-04-17 09:55:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-04-17 19:38:28

Laisvę arba ne — pasirenkame patys...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-04-17 14:03:47

Kantri pašnekovė ta zylutė...
Ir gerai, kad jai nereikia užsidirbti šešialenčiui inkilėliui ;-)

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2013-04-17 10:17:48

Jei paukštis sugebėtų mąstyti, nežinia, ką jis pasakytų. O keturių sienų ir daiktų visuomet galima atsikratyti.