Zylute,
Na ko tu žiūri
Pro langą
Į mano gyvenimą keistą...
Tu laiminga,
Nes skrydžio laisvę
Turi,
O man —
Nuodėminga žeme
Klaidžiot lemta.
Mano laisvė —
Keturios sienos
Nuo grindų ligi lubų
Daiktais pridulkėję.
Tavo turtas —
Kuklutis lizdelis,
Atlapotas lietui
Ir vėjams.
Man priskirta
Statyti ir griauti,
Kaupti, teisti,
Atleisti, kentėti...
Tavo džiaugsmas —
Vabalėliai, muselės,
Kasdienės lenktynės
Su vėju.
Zylute,
Nesibelsk, nežiūrėk
Pro langą
Į mano gyvenimą pilką.
Tu laisva,
Nes viską turi.
Man dar reikia
Obliuotoms lentoms
Ir saujai vinių
Užsidirbti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-17 19:38:28
Laisvę arba ne — pasirenkame patys...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-17 14:03:47
Kantri pašnekovė ta zylutė...
Ir gerai, kad jai nereikia užsidirbti šešialenčiui inkilėliui ;-)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-04-17 10:17:48
Jei paukštis sugebėtų mąstyti, nežinia, ką jis pasakytų. O keturių sienų ir daiktų visuomet galima atsikratyti.