Iš mano delno
Tu uždraustą vaisių vos paliesi,
Nuplovus pėdų nuospaudas,
Į tavo širdį aš įeisiu,
Kad nesutepčiau
Dar nepaliestų jausmų,
Kad nepažadinčiau
Senų skausmų.

Ir pačiame giliausiame
Tavo jausmų kampely,
Paliksiu aš,
Savo širdies dalelę.
Kai tavo lūpos,
Vaisių uždraustą palies,
Į vieną
Mūsų širdys susilies.

O, koks nepaprastas
Šio vaisiaus skonis,
Suteik, maldauju,
Dieve, mums malonės,
Išvydamas iš rojaus,
Mus palaimink,
Prašau, už saldžią nuodėmę
Nekaltink.