Santrauka:
kiekvienas elgiasi, kaip išmano
Rūke žibintai upėje paskendę
Ir gatvės grindinys kaitra alsuoja.
Skubėti nėra kur,o aš ir nesistengiu,
O gal iš viso neit namo - galvoju.
Kartu su miegančiu miestu pasnausiu,
Ir prie kamieno liepos prisiglausiu,
Ant vienišo suolelio paknapsosiu,
Gal dar kokią šunybę sugalvosiu,
Paspjaudysiu nuo tilto ašį upę,
Paglostysiu narcizo žiedą, skvere atsitūpus,
Ranka pamosiu skubančiai mašinai,
Romansą trauksiu, upėn kojas paskandinus,
Žvaigždes skaičiuosiu, kalbinsiu mėnulį,
Ir danguje su nosimi rašysiu nulį,
Braidysiu po balas basa
Ir lauksiu, kol iškris rasa.
Šventoriuj pasimelsiu iš širdies,
Sulauksiu, kol vėl aušt pradės.
Aš miestui miegančiam skriaudas paliksiu,
Nurimus saulę tekančią sutiksiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-04-15 13:15:26
Meditacijos ir savo aš išlaisvinimas, bet visai nepiktybiškas, nebent / paspjaudysiu /... :)
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2013-04-15 12:31:31
Visi vaistai geri - bi tik mačytų...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-15 11:42:02
Romansą trauksiu, upėn kojas paskandinus,
Žvaigždes skaičiuosiu, kalbinsiu mėnulį,
...reikia ir tokių akimirkų gyvenime...viskas prasminga...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-14 20:10:23
Oho, kiek daug pažadų! Gal ir padės.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2013-04-14 20:00:47
Truputį netradicinis vaistas.