Dažnai bijau
Atgal aš atsisukti.
Neduokdie, pažiūrėjus praeitin,
Galiu ir sprandą nusisukti.
Apakti vėl, į tamsą pažiūrėjus,
Išgirsti, ko seniai nebegirdėjau,
Suklupti ant nueito kelio,
Užmiršt vėl, kaip atrodo
Laukas žalias.
Kol kojos neša,
Tik pirmyn,
Gal vėl aukštyn,
O gal žemyn.
Gyvenimas lyg karuselė,
Žemyn nuleido,
Vėl aukštyn pakėlė.
Arba lyg stiklas
Stipraus viskio,
Išgėrei, nusipurtei,
Akyse vėl spalvos ryškios.
O gal gyvenimas —
Žirgų lenktynės,
Kada bijai atjoti paskutinis.
Jei atmintis
Manęs dar neapgauna,
Kažkur girdėjau —
NUVARYTUS ARKLIUS
TUOJ NUŠAUNA.