Žinau, negrįš jaunystė mano
Ant seno tilto niekada.
Prisiminimuose gyvena
Draugų veidai, mokyklos suolas ir daina,
Kurią kadais dainavom unisonu,
Ir upė nešė ją toli, kažkur toli,
Gitara verkė, liejosi šansonas,
Ir klausės jo nakties tyloj beržai žili.

Laimingi ėjom saulės pasitikti,
Nebylūs klausėm gaudesio varpų.
Kažkam taip liūdna buvo pasilikti,
Kažkas jau ruošės išskristi iš namų.
Liūdnai tylėjo senos miesto gatvės
Ir susimąstę senamiesčio stogai,
Ar besugrįš po svietą išsibarstę,
O gal užmirš namus paklydėliai vaikai.

Čia mano šaknys, čia ir protėviai gyveno,
Čia mano žemė, ji tokia graži.
Aš sugrįžau, gimtasis mieste mano,
Šiandien aš čia ir priekaištaut man negali.
Kur Jūs draugai, kokioj šaly gyvenat,
Ar kvepia sodai čia pražydusiais žiedais,
Ar seną tiltą per Nevėžį menat?
Aš jums dainuoju po senamiesčio stogais.