Kai sidabrinė ašara nukrito,
Tu ištiesei rankas šaltoj naktyj.
Ir tyliai tavo glėbyje ištirpo
Rasos lašeliai, spindintys aky.

Ištirpo, bet paliko skausmas,
Užvaldė juodos mintys tamsoje.
Ir galvoje taip sukos laikas
Lyg karuselė apleistam sode...
............................................
Sužibusi ugnis staiga užgeso,
Neliko nieko, tik naktis šalta.
Ir aimana kaip paukštė išsiveržus
Sudužo, virto šukele maža.

Girgždėjo vyriai, šaltas gruodas...
Krūtinę draskė apmaudas, rauda,
O mintyse pakitę kloniai
Ilsėjos po tava ranka...
................................................
Sustingo žvilgsnis, ir mėnuo nukrito
Tamsioj naktyj.... Apglėbusiai tave,
Tik niekados mėnulio neišvydo
Tava širdis, sudužus tamsoje.

Neramios mintys ir neramūs žvilgsniai...
Kažko baugštu, kur slypi jos prasmė?
Nėra prasmės, tik žodžiai visagaliai
Pasmerkę meilę amžinai kalėt...
........................................................
Neradus skausmo, meilės ir draugystės
Sustos širdis neilstanti, stipri.
Ir akyse sustingę rasos
Paliks kaip atminimas toj naktyj...