Visoj toj sumaišty abu jie dviese liko –
Vida ir Fricas. – Kur išmokai mūsų kalbą?
– Tėvai lietuviai. Bet nutiko daug dalykų.
Buvau kai mažas, pagrobė. Suku vis galvą

Pabėgt kaip pas savus. Lietuvis aš, ne Fricas.
Sūnus aš kilnaus Darbauto iš Sėlių, Algis.
– Perkūne šventas! Tu... – Vida pratrūko. – Šitas
Priešas? Broliukas mano? Tikras mano brolis!

Mielasis, paskubėkim! Gręsia mums pavojus.
– Imk lanką, strėlių tūlę, o aš kalaviją.
– Nuvesiu pas savus. Pas Vykintą. Klajojau
Ieškodama jo vyrų. Nieko jis nebijo.

Saloj man sužeistieji sakė – lauks jie priešų
Miške, užkurs žiauriems plėšrūnams tikrą pirtį.
Dabar skubėk. Išmesk apsiaustą. Giliai rėžia
Šventykla sugriauta, skausmai žmonių patirti.

Kova paežerėj nusitiesė taip sparčiai,
Kada įsijungė į ją abu drąsuoliai.
Nuklota žemė žuvusiųjų kūnais... Verčia
Drąsa didžiuotis jų... Laimėtas mūšis! Uoliai

Kariai gyvi išlikę vis savų ieškojo.
Surado vaidilutę su strėle krūtinėj,
Magistrą Volkeviną, Fricą – jo vertėją...
Pražuvo paslaptis... Neperdavė nieks žinią...

Kape bevardžiam liko jis gulėt, užmiršo.
Rubikių ežero saloj prie pat šventovės,
Priglausti krivio, vaidilučių kūnai. Tirštas,
Pabalęs rūko dūmas rytais kyla droviai,

Linguoja tyliai meldai, šnabžda mums senovę.
Pelėda ūbauja nakčia. Ir pilnas mėnuo
Užlieja salą auksu. Aukuras sugriuvęs
Parimęs vienas stovi liūdnas. Vis dar mena

Kovų laikus ir šventą ugnį... Buvo laimė...
Pakrančių ievos žydi... Ir lakštučių trelės...
Likučiai pėdsakų pakrantėj Šiaulių kaimo
Beveik nelikę. Žolės ir laukinės gėlės

Plačiai bujoja. Rodos, kad visi pamiršo
Šventovę Mildos, Šventvartę. Nevyksta niekad
Ansčiau taip ruoštos šventės. Tiktai vėjai niršta,
Dažnai sukeldami bangas, kai žemė miega.

Prabėgo metai, berdami dienas it dulkes.
Pabluko ežeras, dangaus žydra mėlynė.
Šventus kapus aplanko tiktai paukščių pulkas,
Parskridęs iš Pietų. Dar likusi Tėvynė...

*Neofitai – turima mintyje Lybių, Sėlių, Žemgalių krašto parsidavusius didikus, kurie padėjo Livonijos ordino magistrui Volkevinui kovoje su Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

**Knechtai – kariai – pėstininkai iš baudžiauninkų luomo.
*** Kapa – 60 vienetų, senasis matas.