Kai daugiau nebėra kur skubėti
O lietus savo spindulius slepia
Mes užsidengiam veidą po skėčiu
Ir patvirtinam – viskas į gerą
Pagurkšnojame nūdienos faktų
Atsikandam karčios patirties
Nesidairome net jei kas sektų
Vis dėlto jau nėra kur skubėt
Įsilašinam migdančio garo
Ir sukandę dantis laukiam klusniai
Naujo starto kurį reklamavo
Pristatydami niekniekių šūsnį
Neišjungtas rėžimas pažadins
Nesvarbu jam kada tu užmigsi
Skaitmeninės teorijos dagtį
Visada kala taip kaip ir vinį
O toliau leisk suveikti programai
Kurioje įtaisyta muškieta
Ji išauna grąžindama laiką
Nors seniai nebėra kur skubėti