Mintu. Veidu rimtu, nes žiaurūs procesai.
Kalta aplinka ar užmigusi sąžinė?
Gentainių ambicijos kraujy išblėso —
Tėvynę išduot choras aikštėje ragina:
Pragerti, nugvelbti, klastoti ataskaitas,
Nupiešti save prabangos, liaupsių vertą.
Kvailys lai aukos savo kraują ir prakaitą,
Kas nori, lai mėžia Augėjo patvartes.
O aš? Pinigais inkrustuoju sau panages,
Kad niežtinčią sąžinę rumžt kuo turėčiau.
Gentis? Nei žinojau tokios, anei pamenu —
Juk plėšiu dėl to, kad aš priešas tarp priešų.
Kokia dar Tėvynė? Po manęs — nors ir tvanas!
Kol valią turiu, atviri norų šliuzai.
Kiek akys užmato — tik mano ir mano.
Matyt, pasigirdo minioj sakant: „Šliužas...“