Neguosk manęs — vėl tyros snaigės šnara --
Magnolija pavasariu dejuos --
Baltoj kalnų nuogybėj šitaip gera,
Kai skardžių aušros nesudužę vos

Ir atvira liepsna vienatvės gėlės
Uolon įsikverbia lyg šūvis iš arti
Į žodžio nugarą — sparnai neveltui kėlės --
Kalnų viršūnėse pavasariu girti

Balti sapnai su vėju susipynė
Ir šiaurės link nuskrido palengva --
O kryžių liepsnose tyla, Tėvynė --
Senoji ir didinga Lietuva,

Neguosk manęs — vėl tyros snaigės šnara --
Magnolija pavasariu dejuos...