Prisiminimų vandenyne šiandien maudaus,
Čia bangos švelnios — neskaudu.
Ir spalvos ramios,
Kaip vaivorykštė virš pievų,
Tarp pirštų nuteka... ramu.
Galbūt aš egoistė, na ir kas,
Jei kas manęs paklaus,
Kodėl į vakarykštę dieną vis grįžtu.
Net nežinau, ką atsakyti,
Prisiminimų bangose paskęst skubu.
Tie metai kažkada kraujavo,
Bet dabar neskauda,
Gal truputėlį liūdna, ir tegu...
Prisiminimai mirusių dienų vis sklando,
Ir numarinti jų tikrai neketinu.
Gyvenimas, gražus jis ar skausmingas,
Jisai vienintelis, jis mano,
Kiekvieną dieną branginu
Ir vieno teprašau iš Dievo,
Kad leistų nugyventi be naujų žaizdų.