Žinau, tu išeisi.
Galiu verkt?
Ne, man neskauda.
Tu toks šaltas su manimi, nekalbi, nesisveikini.
Juk aš turėčiau pykti.
Tu paliksi mane, aš žinau.
Aš verkiu naktį viena...
Nebemiegu, nepamenu, o šiandien valgiau.
O tave ar mačiau?
10-oji bado diena.
Aš apsirengiu gražiausius drabužius, pasidažau.
Išeinu.
Einu pas tave.
Stipri, graži... Gal.
Priėjusi prie durų sustoju.
Mintyse galvoju — lauki?
Atveriu duris, tu sėdi.
Ar nekreipsi dėmesio?
Aš prieinu ir tariu:
— Myli?
O aš girdžiu tylą.
Išeinu, bėgu verkti...
Tu išvažiuoji, palieki mane neatsisveikinęs.
Nerašai, neskambini.
Nebemyli.
O aš žiūriu pro langą, laukiu
grįžtant.
Su 15-a bado diena.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-04-07 11:21:29
krizė... visur ir aplinkui... tai ji suėda mūsų jausmus ir sriubą. Krizė.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-06 23:45:05
...iki 1001-osios nakties tolokai.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-04-06 22:03:05
Pradėkite nuo sriubos ;)