Meilės badas

Žinau, tu išeisi.
Galiu verkt?
Ne, man neskauda.
Tu toks šaltas su manimi, nekalbi, nesisveikini.
Juk aš turėčiau pykti.
Tu paliksi mane, aš žinau.
Aš verkiu naktį viena...
Nebemiegu, nepamenu, o šiandien valgiau.
O tave ar mačiau?
10-oji bado diena.
Aš apsirengiu gražiausius drabužius, pasidažau.
Išeinu.
Einu pas tave.
Stipri, graži... Gal.
Priėjusi prie durų sustoju.
Mintyse galvoju — lauki?
Atveriu duris, tu sėdi.
Ar nekreipsi dėmesio?
Aš prieinu ir tariu:
— Myli?
O aš girdžiu tylą.
Išeinu, bėgu verkti...
Tu išvažiuoji, palieki mane neatsisveikinęs.
Nerašai, neskambini.
Nebemyli.
O aš žiūriu pro langą, laukiu
grįžtant.
Su 15-a bado diena.
Saulėgrąža

2013-04-06 20:32:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2013-04-07 11:21:29

krizė... visur ir aplinkui... tai ji suėda mūsų jausmus ir sriubą. Krizė.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-04-06 23:45:05

...iki 1001-osios nakties tolokai.

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2013-04-06 22:03:05

Pradėkite nuo sriubos ;)