Ar jauti, kaip srovena būtis,
Kaip prie slenksčio prisiglaudžia rytas?
Atsivėrusios sąmonės stotys budės,
Akyse tiek šviesos neišlytos.

Ir ne potvyniai plauna gelmes —
Per laiko erdves slenka mintys.
Aplankyti kasdien tas sroves
Prie šaltinio, minutę sušildant,

Kad galėtum suprast, jog esi
tartum grumstas ant vidurio kelio.
Veržias žodžiai, sulaikyt negali,
Jei užgimusį nerimą gena...