Juk po žiemos ateis vėjavaikis pavasaris
Ir ištirpdys sušalusias mintis.
Prabudusi gyvybė tarsi iš niekur rasis,
Žaliuojančiais laukais lakstys nerimstanti viltis.

Ar pasiilgai spindulių glamonių?
Ar mėgaujiesi dar baltaisiais patalais?
Gal snaigėmis išskraidini savas svajones
Ir kantriai lauki sidabriniais vakarais.

Juk po žiemos tikrai ateis išdykėlis pavasaris.
Apglėbs tave, mane, visus švelniausiu gaivumu.
Tuomet nepatirtų dalykų daug atrasime,
O šiandien viduje taip žiemiškai ramu.