Paglosto Tau galvą, suplauna indus
ir prie televizoriaus sėdas ramus.
Galvos nepakėlusi Tu jį matai,
Tokie jau vienodi tie vakarai...
Vaikai suguldyti jau miega ramiai.
Tai kodėl vis blaškaisi ir nori tenai?

Tave jis bučiuoja ir norisi dar,
Išnyksta pasaulis ir bėdos visai.
Nereikia šypsotis sukandus dantis,
Tokiom naktimis gal ir gėda išnyks.
Tos valandos kelios su smėliu išbyra,
Ir vėl Tu nurimusi grįžti pas vyrą.

Tavęs nesuprastų, pasmerktų kiekvienas,
Bet teisti šiuo atveju gali tik Dievas.