Aš jaučiu — dangus pabučiuoja
Man galvą.
Šįkart tyliai džiaugiuos.
Tamsu. Girdžiu
Juoką nebylų.
Taip. Nepatenkinto
Vaiko veidą
Nutaisius
Girdžiu —
Tu juokies.
Iš po žemių
Kasuos. Burbuliuoju.
Kaip nuteistas
Šitiek laiko
Tūnojau.
Atleidau.
Nerangiai kapstytis pradėjau
Į viršų iš
Savo duobės.
Supratau —
Bedugnė baisioji,
Tesiekė kelius.
Aš jaučiu — dangus pabučiuoja
Man galvą.
Tėviškais mostais
Vėjas
Kantriai, kikendamas lydi,
Supa ratus.
Kol iš naujo,
Išdidžiai,
Nedrąsiai
Į rytojų
Dėlioju žingsnius.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-03 23:19:00
Užtaiso yra, ir pajaučiamo...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-03 22:32:07
Kaip lietus lietui sako, kad žodžiai eilėraštyje tarsi lašais kapsi... ;)