Sakiau - nelauksiu, nieko nebelauksiu,
Ateis diena – darbai griūte užgrius,
Nubėgs birželis žydinčiom palaukėm,
Ganys rugpjūtis vakarais rūkus.

Dalins metus gegutė ankstų rytą,
Sakysiu ačiū, jeigu nešykštės.
Būtų gerai, kad skirtų vieną kitą
Bičiuliškai iš kraitės gražesnės.

Vilies, tikiesi vėl kažko geresnio,
Naujai prabudusios šviesios vilties,
Kuri takelį pamestą surastų
Prie nerimu virpėjusios širdies.

Jau toks žmogus, nemoka mintys laukti,
Joms skrist ir skrist - tai priekin, tai atgal,
Audroj tylėt, tyloje garsiai šaukti
Ir laiko vyną gerti dar ir dar.

Sakiau – nelauksiu, nieko nebelauksiu,
Dažnai laukimas - tai saldi kančia,
Padangių kelias ilgesiu išaustas,
Be savo pabaigos, tik su pradžia.