žalią pumpurą dengia balta gal pavasario snaigė
tetulė eglutę papuošt sugalvojo netyčia
Velykų margučiai nuriedėjo per sniegą kad sužaliuotų ramybė
žaliai subangavus širdyse mūsų
gal kada nors numes šerkšną pavasario ūsai
ūsiančia tokia ūsiančia už debesų pasislėpusia
varvekliais lašančia viltim žalio pumpuro virsme pavasariu
spindinčia danguje pilnatim sieloje virš savęs

gal tik
balta

gal tik
pavasario

snaigė
po pavasario ūsu