Santrauka:
Kai pavasarį sniegas nutirpsta, gadina nuotaiką gausybė šiukšlių, kurios parodo, kaip išniekinta mūsų Žemė. Džiaugiuosi, dangus bando sniegeliu uždangstyti tas Žemės žaizdas, kad šventė būtų tikrai šviesi... tai patys žmonės kalti dėl vėluojančio pavasario...
Visada aš laukiu sniego --
Toks jis baltas tobulai --
Saulė kilo, saulė bėgo,
O pavasari, šilai
Naktimis žvaigždynuos niro,
Šaukė paukščius debesų --
Žemė troško kažko tyro --
Džiaugsmo šventei per tamsu --
Maudos sąvartynuos dienos --
Šitiek atvirų žaizdų --
O dangau, vėl sninga — vienos
Snaigės guodžia — ir šviesu --
Visada aš laukiu sniego --
Toks jis baltas tobulai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2013-04-01 01:01:47
Gamta protingesnė už žmogų. Prieš Velykas būtina apsišvarinti. Taikliai sugavote temą ir ją atskleidėte.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-03-31 20:23:22
Tyras, guodžiantis baltumas... Šventiškas...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-31 18:49:12
Graži paguoda. Mielas eil.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-31 16:48:31
man toks tyras...šaltumas net šviečia
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-31 16:26:27
Snaigės guodžia...Ak, tas tobulas baltumas! Myliu jį...Sniegą, žinoma!
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-03-31 16:15:41
Nuostabus anglų sonetas (čia pagal formą!) ir toks baltas tobulai...