Baigtis

Santrauka:
Skirtas Ritai Daugulytei
Apglėbęs rankomis
Laikau tavo kojas.
Turėjau užmiršti –
Tačiau gyvenimas stovi.

Ir vėl pilnatis,
Ir vėl mano ašaros rieda.
Turėjau užmiršti,
Tačiau gyvenimas stovi.

Pirmoji ašara sunkiausiai išrieda,
Toliau viskas eina kaip per sviestą.
Turėjau užmiršt,
Deja, gyvenimas stovi.

Kapas žiba prieš akis,
O aš vis stoviu.
Apglėbęs rankomis
Laikau tavo kojas...
Juatas

2006-08-11 14:14:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2006-08-11 23:58:56

laikas gal ir sustoja, tačiau gyvenimas rieda...

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2006-08-11 21:55:13

Nuotaikos puokštė. Gėlės ne visai ryškios, kai kur jau kiek palūžusios

Anonimas

Sukurta: 2006-08-11 17:43:26

Man kažkaip užliūna tas "stovi". Tai gadina eilėraščio skaitymą.

Vartotojas (-a): Lawera

Sukurta: 2006-08-11 17:30:39

Ar negeriau būtų "Ir vėl MAN ašaros rieda", tai tik mano pasamprotavimas, bet ir taip akivaizdu, kad ašaros ne kieno nors kito, o pačio lyrinio subjekto. Trečiame porme nebeskamba "išrieda" - manau jį reikėtų keisti kitu sinonimu. Palyginimas apie sviesta toks buitiškas ir nuvalkiotas per metų vėkmę, žinau, kad sugebėtum ir orginalesnio ką nors sukurt. Šeip įdomi dedikacija.