Ten gi nieko nebuvo, tik pyktis,
Tiktai įniršis juodas nakties,
Ten gi nieko nebuvo, tik gaisras
Sužiaurėjusios tavo širdies.

Ir per tuščią, išdegintą sielą
Tu į žmones pažvelgti gali,
Ir gyventi atrodo nemiela,
Ir arti pasidaro toli.

Ei, drakone, į žmogų įlindęs,
Dar paspjaudyk liepsnom jei gali.
Aš žinau kad iš miego pakirdęs
Vėl alsuosi karšta ugnimi.

Tavo laikas nestovi tik vietoj,
Vieną dieną ir tu pradingsi...
-------------------------------
Trys drakonžudžiai salą palieka,
O drakonas ištirpsta nakty.