Tavo Didybei žodžių neturiu --
Tu - Begalybė, Tu - Žvaigždynų Lyra --
Bet kartais aš Tave randu tarp vyturių,
O kartais tarp ledų, žiedelį tyrą
Snieguoles savo delnuose laikai, keli,
Kad įtikėtumėme į gyvybės jėgą,
Kai šiaurūs vėjai viską pakely
Į gruodą verčia, per mūs širdis bėgę --
O žiedas skleidžiasi, į dangų kyla --
Tokia galybė saulės nemari
Žaliai apklosto net granito tylą,
Kurią, žmogau, po truputį geri...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-08-15 09:48:17
t.b.; Snieguolės
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-03-28 08:36:29
O žiedas skleidžiasi, į dangų kyla --
Tokia galybė saulės nemari...
Nuo Žvaigždynų iki snieguolių puokštelės delne... Kad įtikėtumėme į gyvybės jėgą... Didingai, jautriai ir plačiai. Žaviuosi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-03-27 20:46:46
Gražu. Net nežinau ką dar pasakyti, bet pro šalį tikrai nepraėjo.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-03-27 19:07:58
Šventinis...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-27 16:30:51
Labai mielas...
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-03-27 13:42:13
man idomios pora eiluciu, vos "ne tarmiškos", nežinau, kaip kirciuoti, antro posmo paskutinės.
:), Kurią žmogau, po truputį - geri...
---
ši patiko stabdanti eilutė ir kirtis per viduriuką
Kurią, žmogau, po truputį geri...
--
ir pirmas posmas decibelais pakylėtas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-27 12:51:49
šviesios ir tokios tyros mintys, malonu skaityti
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2013-03-27 12:28:43
na tikrai didingas toks... savotiškas himnas saulei ir Kūrėjui. Taip švelniai, neįkyriai ir ne pompastiškai. Pavasarėjantis, kaip ir artėjanti šventė :) Gaivus!
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-03-27 12:22:55
Tylus mastymas, apmastymas savyje – tai ir yra arčiausiai Jo.
Gera skaityti tokius kūrinius.