muši ne Tu –
verba mus muša,
nors veidas mirusios žolės seniai jau plyšęs.
jo vardas Tėvo,
ir sūnaus šventosios –
atleiski man,
jaučiuosi pasiklydęs.
nors užmarštis saldi –
gyvuosius guodžia,
tačiau –
lipni bičiulė verpalų kuodelyje apgaulės,
nudegina,
ir vėl kitom gėlėm vyzdžius užgožia,
kad gimtume į saulę atsigręžę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-28 12:39:16
...man pasirodė toks pagoniškai šventas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-03-28 08:00:02
Skaidriausios tiesos – sakralios, amžina būtis į išsiskaidrinimą, nušvitimą... Gilu, jautru ir prasminga, nes įtaigiai skatina nuo pat pradžių pirmiausiai atsigręžti į save... prieš žymint save kryžiaus ženklu...
Gražios eilės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-03-27 20:48:31
Labai. Nedaug parašyta, tačiau daug lieka.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-27 16:28:59
Pritariu eglutei ir kitiems...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-27 14:40:59
Gražiai, jaukiai po Verbų sekmadienio. :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-27 12:50:44
pritariu, labai gražus pamąstymas, prasmingas kalbėjimas
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2013-03-27 12:30:23
gražu, tikrai gražu... Jaukiai jautrus - pamąstymui link savęs... savos būties...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-03-27 12:21:09
kad gimtume į saulę atsisukę.
Daug prasmės tame...