4. O laiko tai nėra

Kaip drąsiai kilome! Retai taip būna,
Kad saulės spinduliu viltis nušvistų,
Kada kalėjimo sienos griūna
Ir tu esi prie išsvajoto tikslo.

Kiekvienas rodės nuoširdus ir savas,
Vienos kovos tvirčiausias bendražygis,
Kuriam aukščiausias – Laisvės idealas
Ir ateitis atgimusios Tėvynės.

Istorija ir vėl sena tiesa kartojas -
Vainiką pergalės užsideda kiti.
Ne tie, ne tie, kurie pakilę kovės,
Bet šaltakraujiškai stovėję nuošaly.

Dabar pasvėrę, blaiviai apskaičiavę,
Žiūri naudos, tiktai naudos,
Senus dvarus, žalius miškus atgavę,
Dalijasi kėdutėmis valdžios.

Laisva rinka, valio liberalizmui!
Dar tolerancija grasina piršteliu.
Kas įžūlus, tas pirmas godžiai ima,
Pasaulis žavisi ne vargšu - apsukriu.

Elektros tiltai, europinės vėžės –
Skysti miražai politikų planuos,
Be gėdos jausmo Varšuva išrėžė –
Palauksime, kol Vilnius parsiduos.

O laiko tai nėra. Laukimui laiko maža.
Sausra artėja prie tautiškų šaknų,
Sugraužė bankų žiurkės varganą pyragą,
Žmonėms paliko skolos ir sauja trupinių.

Graži, soti Europa vaiposi grimasom,
Naujausius „...izmus“ žeria dovanai -
Netiko „komunizmas“, imkit „genderizmą“,
Arba federalizmą prie Euro dar dykai.

Tik gal užteks, vidurdienis ims temti
Nuo aimanų, žiniasklaidos purvų,
Juk metas mums ir tautai atsimerkti,
Kaip kam uždrožt su tėvo dirželiu.

(Bus daugiau)

skroblas

2013-03-27 09:20:27