3. Tai vežė, tai patys važiuojam

Anksčiau važiavo traukiniai.
Visi Rytų kryptim,
Šalti, grotuoti kaip narvai
Užkaltomis durim.

Juose lietuviai su vaikais -
Vergų dalia.
Namolio grįžti neišleis
Ilgai, deja.

Dabar laikai visai kiti,
Taip pat transportas kitas,
Litus sumoki ir skrendi,
Kur Londonas, Madridas.

Ak Vakarai, tie Vakarai –
Svajonių pilys aukštos.
Metai praeina ir matai –
Ne tau ten saulė aušta.

Net mažas vyturys laukų
Namuos lizdelį krauna.
Žmogau nuo Nemuno krantų,
Juk skauda širdį, skauda?

Manau, ne pinigai svarbu,
O valdžios rūmų šaltis,
Kai save laiko elitu,
Visus kitus nuvertins.

Kalbėt tik tai, kas leista bus,
Užmerkt akis prieš melą,
Vieni žarstys milijonus,
Kiti spaus centą gležną.

Ką tu manai bus nesvarbu -
Turi rinkimų teisę.
Renki vienus, renki kitus,
Tik niekas nesikeičia.

Taip ir užgesta žiburiai,
Languose kaimo pirkioj,
Mojuoja šakomis beržai
Sūria rasa pravirkę.

(Bus daugiau)