Seniai žinau, iš kur vaikai,
Iš kur anūkai.
Jau nebetirpdo saulė
Šerkšno plaukuose.
O vis tikiu, šaltam vasary
Kopūstuose atradote mane.
Žiūriu į nuotrauką
Karpytais pakraštėliais,
Fotomontažo čia nėra.
Žaliam lauke tas mažas pipirėlis.
Tu vis sakydavai —
Tai Dievo dovana.
Tikiu tavim, kad taip ir buvo,
Žydėjo sodai sausio vidury,
Vasaryje nešėlo pūgos.
Kaip netikėt,
Jei nuotrauką turi?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-03-25 20:02:44
Subtilus humoras. Šiltas eilius.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-25 18:42:36
Vaje, kaip Jūs čia gražiai sueiliavot, norisi skaityt ir į širdį įsidėt... Gal kad ir aš panašiu laiku atsiradau...
Tik aš tikriausiai nebuvau Dievo dovana, nes dešimta...O gal vis tik buvau?
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-25 18:14:23
Kaip netikėti? Juk nuotrauka nemeluoja, kur rasta Dievo dovana. :)
Vartotojas (-a): Varna mėlynagė
Sukurta: 2013-03-25 17:40:30
tos senos nuotraukos... kiek prisiminimų, kiek naujų įžvalgų ir kiek ilgesio kartais sukelia. Gražu :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-03-25 16:00:10
Jaudinantis atsivėrimas.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-03-25 15:12:58
Tarsi vienu atsikvėpimu išplaukę, nuo mūzos sparno nuslydę žodžiai.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-03-25 14:54:08
Tikėjimas, meilė, viltis...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-03-25 11:39:59
Tikrai Dievo dovana :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-03-25 11:11:54
Skoningai pabarstėt pipiriukais :)