Skolingas tau

Skolingas tau, tik tau lig šiol esu.
Ir ta skola kaip sniegas neištirps.
Ne akmeniu – ją dovana jaučiu,
Kad leido tavyje likimas gimt.

Kitur gyvent gal būtų ir saugiau,
Aukščiau iškelt galėtum skambų vardą,
Pasaulyje laikytis daug tvirčiau,
Kada pašvaistėmis nelaimės sklando.

Jei taip reikėtų tik upes, miškus mylėti,
Senolių pilkapius ir dirvą juodą,
Dar Baltijos krantus matyti ir lytėti,
Rast ežerų vilny ramybę, sau paguodą.

Tik to mažai, tai būtų kaip ir niekas.
Kaip Nemuno vaga be vandens lašo,
Kuris žaliuot, žydėt priverčia pievas
Ir amžinai gyvybės jėgą neša.

Svarbiausia tavyje – gyvenantis žmogus,
Lietuvis, kūręs tautą ir valstybę,
Nuo seno ėjęs tvirtas, išdidus,
Vaikams palikęs Lietuvą, Tėvynę.