Tai buvimas žmogaus,
Tau be galo brangaus,

Visas sienas sugriaus
Ir nušvis lig dangaus,

Kūrinijos dvasia,
Glūdinti mumyse,

Pasiruošus žydėt
Ir kliūtis nugalėt.

Keisis laiko tėkmė,
Atsivers ir erdvė,

Uždainuos angelai,
Nes tu juos pamilai.

Ir visa Visata
Suskambės atliepta,

Atliepta tavimi —
Jau tikru savimi.