Ant beržo šakos juodas paukštis,
Ant beržo šakos nežinia.
Nesprogsta berželis, neaušta
Šiltesnė saulėta diena.

Ir vėjas ne tas, kur atpūstų
Pumpurams lašelius žalumos,
Kad mažieji greičiau atsibustų
Prisiglausti prie verbos šventos.

Suprantu, ne paukštelis čia kaltas,
Jo dalužė taip pat nelinksma –
Susigūžus tupėti ir laukti,
Kol nukaršus išsliūkins žiema.

Ant beržo šakos juodas paukštis,
Kaip įkritęs širdin ilgesys,
Nenuvyt, žmogui jo neišrauti
Pro laiko užvertas duris.