Norėčiau padėti tau išlipti iš karietos
Tą akimirką, trunkančią dešimtis tūkstančių mano minčių,
Kai iš lėto, pasikėlusi suknelę, tiesi grakščią koją ir sieki languotą grindinį,
Iš paskos su savimi nešdama šviesių plaukų upę, tekančią tau ant pečių.
Norėčiau jausti rankomis tą srovę, plaukioti joje.

Norėčiau jausti tavo liesą juosmenį, stipriai apimti, šokant valsą tiktai dviese, niekam nematant,
Mus apšviestų šimtai žvakių, kurias uždegiau vienu degtuku, bet tu neužpūstum vienu įkvėpimu.
Suktumėmės skambant mūsų Bethovenui.
Galvoms apsvaigus, įpilčiau tau vyno... Ruduo buvo toks dosnus...
Tu esi tokia protinga ir nuolanki, ką veiki su manimi?

Skiriama G.