Žeme, aš tau pavydžiu,
Nesu taip rami, kaip tu.
Pavydžiu ir paukščiams skrydžių
Virš bokštų bažnyčių aukštų.

Pavydžiu aš laisvės vėjui,
Audrai aistros atviros,
Kantrybės kukliam drožėjui
Ir klevui prie kiemo tvoros...

Kas mano širdį išlaisvins
Iš to pavydo gaisų?
Kas gi atleis, kas išteisins?
Gal pasmerkta jau esu?