Ištuštėjusios gatvės ir laikas suskilęs kaip gelda,
Išbarstytas ant grindinio spengiančiai tylai aukotas,
Praeivių nemato apakęs žibintas. Sutemo.
Tik aštrūs varvekliai pastogėj, tik varvantis grožis.
Užkimęs miestas dar klausos įgrisusio vėjo,
Kai plėšomas vakaro rūbas. Per siūles negyja,
Taip rūko užuolaidos leidžias. Tirštėja
Naktis ne apstulbo — savų pasiilgo.