Plazdi ant kalno kaip vilties liepsnelė,
Visom spalvom laisva ir išdidi,
Lietuviui rodai vieną tiesų kelią –
Į Lietuvą, kur šaukia širdim ji:

- Tiktai sugrįžkite, pasauly nepaklyskite,
Jumis, vaikais, ir aš čionai gyva,
Kol menate mane, kol mane mylite,
Tol švies visiems trispalvė vėliava!

Aukštai aukštai, ant kalno Gedimino,
Istorijos audrų ne kartą užginta,
Nušvito Vilniuj, Sąjūdį pažinus,
Tautos garbės ir sąžinės liepsna.

Ar ją užpūs, ar juodvarniai išniekins,
Kur iš toli jau suka vėl ratus,
Priklauso nuo tavęs, broluži mielas,
Ar liksi kaip anksčiau toks pat drąsus?

Ar liksi sūnumi senolių žemės,
Su ta pačia kalba, gražiausia iš visų,
Kur amžių amžiais motinos ją nešė,
Paliko skambesy dainuotų tau dainų.

..........................................

Matau likai, graži tautos jaunystė
Nubėgo trispalvių šilkų upe,
Kaip ir tada, kai po nakties išdrįsom
Atnešti  Laisvę ta pačia gatve.