Pasėruodė tik saulelė,
O jau žvėrble kel veselė.
Čėrškė, čiauškė kėik galiejė
Kėik sveikatas tik toriejė.

Kol sau patės išsėrinka,
Vėsas krūmu šakas linka.
Posė plunksnu nokoudavė
Vėinasyk pakajo davė.

Ontė žvėrblius noveiziejės
Žanytėis ožsėnuoriejė.
Brėkon bieiį pasėkinkės
Kaimus apvažiouv į rinki.
Ėr, apsokės gera rata,
Ontė pana Zuosė mata.

Kolšės platės, kuojės trumpas
Ėr tuos patės bėškį kumpas.
Zuosė daili, kasa ėlga,
Če ne Vėlniaus merga – smėlga.

Vėsė saka – merga duora,
Vėituo akiu veiz vaivuora.
Vos tik vaike jem veizietė
Anims seilės pol varvietė.

Bet kaima vaike lyg raguotė
Nenuor tuos Zuosės atėdoutė.
Praša alaus ėr arielkas,
Skanė sūrė ont tuorielkas.
Kumpė, dešruos ėr rasala –
Zuosės ėšpėrka nier gala!

Gierė, plempė kėik galiejė,
Paskiau vaidytėis pradiejė:
-Jego Zuosės namyliesi,
Vėsa omžio to gailiesys!
Truopne Ontė paaukliejė
Vargša Zuosė ėšlydiejė.

Žonda skaistė, rausvas lūpas,
Onte praded kėltė ūpas.
Ontė medaus nier ragavės –
Baise džiaugas Zuosė gavės.

Plauka bėški pasišiaušė,
Rūtu vainėks ont pakašė.
Tuokiuos Onte ėr reikiejė,
Ontė gava kuo nuoriejė!