Laiškas žmonai

Pasidalinkime:
Kas juoda – man,
Kas balta – tau…
Žinau,
Dar mano kryžius
Maišosi po kojom.
Tu lauki dėmesio,
Paguodos
Valandom, dienom,
O aš gana retai
Prieš tavąjį persižegnoju.
Stipresnė tu,
Net mūs trapiosios
Laimės buvimu.
Ir po nesantaikos
Naktų neišmylėtų
Tu priglundi
Greita kaip šūvis,
Vaistas – tvarstis
Nuo visų ligų, bėdų, žaizdų,
Kaip kankinė –
Sudegt ant laužo pakylėta…
Net nežinau,
Kaip garbinti tave –                                    
Turi ir ydų, ir kaprizų,
Tu net pro ašaras
Mane ramindama sakai,
Kad viskas bus gerai…
Pasidalinkime viskuo,
Kiek Dievas duos ir leis,
Viskuo per pusę…
jassonas

2013-03-13 09:18:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2013-03-15 10:46:02

Mane ramindama sakai,
Kad viskas bus gerai…
Pasidalinkime viskuo,
Kiek Dievas duos ir leis,
Viskuo per pusę…


...tai esmė...jautru

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-03-13 15:35:03

Nesavanaudiškos dalybos, tikrai... :)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2013-03-13 15:07:33

Gyvas ir tikras jausmas šiais laikais yra retas grynuolis. O tai išdrįsę išpažinti vyrai - dar retesni, deja.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-03-13 14:07:11

Šiurkšti paprastumo milinė, o po ja – jautrus žodis...