Pastaunynka varnas (žemaitiška)

Prie tuo sena pastaunynka
Šimta varnų sosėrinka.
Jau ėr groudis iposiejė,
Šaltis vėsus spaust pradiejė.

Senė varna – sekretuorė
Daug kiluometrų sukuorė.
Puosiedžiou teks vadovautė –
Graže so vėsas bėndrautė.

Daile vėsų atsiprašė
Ėr dėinuotvarkė sorašė.
Pirmam punktė pažymiejė,
Kad jau žėima prasėdiejė.

Ontros punkts ne mažiau svarbos,
Šaltis baida, vies dar žvarbus.
Kap ėškėstė žėima šalta,
Kad nekėstė bada balta.

Ont benamiu negal šėrstė
Reks konteinerius ožmėrštė.
Vėsą maista atėdoutė
O pačioms teks emigroutė.

Mūsa polkė varnų šimta –
Teks atrast sprendėmą rimtą.
Jaunoms reks ėšskrės už jūru,
Senas lėks tarp miesta mūru.

Varnuoms nier literatūras
Kap ėšmuokt gražios koltūras.
Kad žmuoniems naikyrietė –
Teks ėšmuokt graže karksietė.
Po žėimuos teks lėzdus krautė
Ėr so vėsas reks bėndrautė.
Varniokus reks prižiūrietė,
Vėsus suoče papenietė.

Vėsas varnas ėšrikiava,
Kad žėnuotu vėita sava.
Posė dėinuos repetava,
Kol meluodėjė pagava.

Vėsas varnas sparnas pluojė –
Sekretuore tep diekuojė.
Vėsas chuoro graže karkė,
Kad ta rekalus sotvarkė.

Varnas draugė išlydiejė
Ėr pravėntą dar įdiejė.
Kėitą sūrį, stuorą slėiką,
Kybonti ont žaba kėita.