„Pajūrio naujienuos“ skelbimų daug yra,
Kad vienišas puonės ėiška sau vyrų:
„Ėiškau sau vyrą pagal savą stuoną
Ėr kad pinigėnė nebūt per daug pluona.
Gegutė metielių nemaža jau atskaitė,
Bet eso paduori, be tuo dar mergaitė.
Eso gan baguota, ne kuoki bekraitė –
Torio šonį kodluotą, pajūrie pilaitė.
Gėrtuokle, rūkuore, prašau netrokdytė.
Kreivų ir lėguotų nenuorio matytė.“
Eso aš žemaitis gana tvirta būda,
Tik jūs negalvuokėt, kad žmuogus soblūda.
Jego dar gautiuo šėrdėi patieką –
Mona omželiou nebrektų jau nieka.
Pabuoda tam kaime artė, akietė,
Kap gera pajūrie bus pagolietė!
Sošėls ir kaula par žėima sostyrė,
Dar tuokė geroma bus nieks nepatyrės.
Tad bėškį palaukės, kol vėskas aprėma,
Iemiau ėšvykau pagal doutą skelbėmą.
Pasiruoda  -  ta puonė tėkra na melagė -
Miestalis pri kuopų vadėnas Melnragė.
Nesėtėkiejau tuoki vaizda ėšvystė –
Ne pilis, o tikra dongaus karalystė.
Dar kėimė po krūmo tigris stoviejė
Ėr degontiuom akim į moni veiziejė.
Bėjau pajodietė – dar ims ėr papjaus,
O moną sermiegą sodraskės ėšspjaus.
Bet gret pasiruodė pati puonė lakouta,
Ėškėli krūtėnė ir dar dekoltouta.
Skersuom akim tep noveiziejė -
Atruodė, kad moni pėrkti nuoriejė.
Paklausė, kas eso ėr kon muoko dėrbtė,
Ar šnapšės daug gero, ar daug linkės sėrgtė?
Ėr aš tep pradiejau tarnybą sava,
Bet aplink meilė ana net nerokava.
Tris mienesius truopne pasėdarbavės,
Ketvirtą pasėjotau pruotą įgavės.
Mon nosėbuoda tep bevergautė –
Laiks ėš gaspadėnės atlygį gautė!
Nuors pamyliesio, sakau, kap aš nuoro,
Bet ana ožrėka, kad tep napaduoro!
„To, kaima možėkė, ar to moni gėrdi?
Kėik kartų sakiau, kad to kaimo uožio mon smėrdi!”
Ėr ožtrėnkė doris mon palei pat nuosį.
Kuo ta ragana nuor, žmogau, nežėnuosi.
Parvykau baise pėkts ėr tuoks nosėgondės –
Ba kompieliaus, meilės ėt mosielė kondės.
Ėr tep nogarava kurorts mon pajūrie -
Na laimė, na meilė, o buoba ėšdūrė!
Dabar jau par laiką ta šėrdis aprėma
„Pajūrio naujienuos“ lauko naujė skelbėma.