sėdėdama ant jūros kranto,
suspaudė rankoj smėlio saują:
pakėlė ranką ir leido jam tekėti pro pirštus.
Nesipriešindamas byrėjo jai į plaukus, ant kaklo ir ant lūpų.
Mergaitė žiūrėjo į dvi Saules: vieną, kuri atėmė draugą, kitą – kuri jį priglaudė.
Pabandė pirmąją sunaikinti, sugniaužusi dar vieną smėlio saują – nesėkmingai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): available
Sukurta: 2013-03-11 18:11:09
Gyvenime esu labai taupus, matyt, todėl žodžių netaupau. :-D Ačiū, pabandysiu apdirbti.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-03-11 03:08:46
Taip, žodžius reikėtų taupyti, tada jiems tektų didesnis prasminis (ir ne tik!) krūvis.
Kokia nors netikėta detalytė (Saulės – tai iš didžiosios!) – ir gal gautųsi fantastinė miniatiūra!
Dabar gi tiesmukiška: saulės atspindys jūroje (kuri atėmė draugą), o pati saulė – danguje (kur, tikėtina, ir jis)...