Ankscývas rýtas ródzinos markátniai: añ dangaũs karójo dzidziulis debesýs, kap šlapiaĩ pieskuõtas būlbinis maĩšas ir̃ jaũ nesviērino, kàd jìs nè prapliš líetum. Alè kadù Onà atájo melšč sàvo karvùkės, taĩ viršum̃ Užùbradių raĩsto per̃ tõ maĩšo skylàs jaũ lùpos storà rugpjū́cio sáulės
lupýna. Uoj, Dzievuliau, cìk pamarúdzyk sù líetum, ba gì dziedùlis dár paldzíenyki atólų nušienavĩs ,ir̃ dar̃tėlės póbne jaũ bùs sušutis...Ir̃ tep jaũ visà nedėlia: per̃ dzien sáulė kãro añ  dangaũs bè žė́dno
dẽbesio ir̃ jaũ tep šùcina, kàd kàs cìk gývas, náravinas kur̃ inlysc ir̃ paskavoc, õ jaũ in vẽičeijrių, dabók ir̃ vė̃l dangùs suskvóldzina in juodziausias putàs , cìk supruñkščia, ir̃ kliusc!- kap ìš ciabar̃ko.
     Onà liuckai pertįsė délnu per̃ karvùkės šẽrscį, kàd cìk tõj spakainiai stovė́t, ir̃ apkė́tus viẽdrų jaũ siẽkės in tẽšmenį , kap  ùž jõs pecių ty kàs jõs var̃dų suminavojo.  Cìk cýrpc! – Õnai põ kriūcini...Raktavaĩ pasùko gálvų in tų̃ bálsų, kutrìs jų̃ ìš sàvo dū̃ko sutrivažino – nugi Bladzià, susiedka...
      - Tfù, tfù, tfù, kàd tù prapultaĩ, šitep išgūzdzinai! –  trìs rózus paspjáudė per̃ kaĩrį pẽcį
  Onà ir̃ dàbc! – viedran: ar̃ cìk per̃ apmìlkų ty neinspjovus?
      - Ánula, slū̃gela, àš mìsnau, kàd tù manì ragėjai, kap ajaũ,- praũdzinos Bladzià, - àš gì ruškyniavaũ añ  dzirvonėlio. Ìš rozo misnaũ – cìk abiẽdai, ale gì tókios čýstos dar̃ ìš põ nakc – taĩ và vísų tarbúkį prisliaidavójau, mísnu sáu sudė́siu bakàluosna sù druskù žiẽmai. Mūs draugė̃ nedzìdelė, vìs tep nėrà kám sudzvignóc ir̃ daũg neraikia...
     - Nu tep...dar̃ galė́si sù ruškynėm in sàvo mar̃cių prislìscyc, - pašposino jaũ apsispakájinus Onà ir̃ toliaũ mélžė.
     - Kiba táu ar̃šiaũ, - nedàturi pašnekėc Bladzia, - kų ty sù ruškynėm, kàd anà bandų̃ sù spirgùciais neĩ in bū̃rnų – straĩna nóri būc. Ot dár čė̃sas atàjo, būdavac moma kap privérda raugýtų kopū̃stų sù lašiniaĩs, taĩ riebulas kap lãdas per̃ dù pirštù bliūdi stovė́jo ir̃ válgėm visì, kàd nèt mūs aũsys prieg žandų̃ lankės, kàd cik bū́t, õ vìs tep kūdzi bùvom. Bū́davac...
     - Bū́davo ūdavo õ dãr ir̃ nè pàsupa, – užsikviatojo Onà kárvės papilvė̃n, - õ dãr ir̃ tàvo marci -ríebulo neĩ in būrnų, õ vìs tep kap ūžuolo šėpà.
     - Kõ jaũ ty,- šìtas Onõs špósas jái nè nósin ir̃ ji metė̃s kitõn šnekon.
     -  Anula, àš vãkar vakãri mislinau iñ tavì ataic, ale paskuĩ pradėj  lyc  pavėlinciai, taĩ ty kap nezgrė̃bna  bùvo tavì trivážyc.
     - Taĩ  kiba kàs pasdarė?- pascekàvino Onà.
     - Nugi sakaũ aisiù tavì pakùžysiu vuogaũc kap šiañdien.
     - Ar̃ dręskių?
     - Nè,spal̃genų.
     - Spal̃genų? – paláido kárvės speniùs Onà, - Kų cia baĩni – aĩk tù buciúoc ušė̃ko sù tókiu šnekù, žãlios gì dár – àš tánkiai dedù dábon, taĩ dár cìk kap katrà sù ružavótu šónu. Ir̃ aigulýs tàs vuogas pìlniavoja, kàd móterios bè čėso nespalgenáut, õ cìk nug rugsė́jo pýrmo, bà jéi anksciau – uždė̃s pabaudų̃, taĩ táu nežẽrtas, gì tókios vuogos.
     - Ona, kų dãr cia tù kap ìš atbulõs knỹgos slibizavoji, atsipótryk,- pasdzývydama guravója Bladzia, - an rugsė́jo pýrmo galė́si sãmanose cìk pasblusauc, ale nè vuogauc, ba tù jų̃ jaũ ty neràsi.
     - Nu dár cia? – dzyvinas ir̃ Onà.
     - Nugi sodziaus móterios jaũ an zõrabko visà nedė̃lia kap vúogauna, abíle šónas bískį paraũdis. Õ parsinẽšį sùpila spal̃genas an márškų ir̃ užnẽšį kur̃ patámsin,  kàd ir̃ paleĩ čýtų, bíle cìk sausaĩ – dacir̃ps lìg tám rugsė́jo čėsi, õ jaũ tadù -  an zõrabko,- sù akvatù baĩna Bladzia ,- Vuogauna jaũ Rokucio Malvýnka, Gencià ir, Apalionkà sù Amýlku.
     - Õ taĩ kur̃ vuogauna?
     - Nugi Mergabrascin aina, taĩgi põ jū̃s.
     -  Põ mūs...,- nèt lū́pos Õnai lýg niemc , lýg scýbc prasdėjo, let išbaĩno, - nè, Bladziula, àš taĩ dár neĩsiu, ba mán neraĩkia an zõrabko, mán cìk sáu, õ tókios nedacìrpį taĩ kám gì mán zgádnos, õ kap nakcimi lija taĩ ir̃ netrivólnos.
     - Taĩ atcirakavoji, Anula? – nevierina Bladzià.
     - Nu ale táu kõneč, kàd šiañdien ir̃ aĩtau, - pradė́jo širsc Onà, - jéi nèlis taĩ gì atólas raikia varcyc.
     - Uoj, kap škadà, - dūsauc pradė́jo Bladzià ,- àš gì ir̃ víena nuveĩtau, ale mán gaĩliai kap àpsuka gálvų, taĩ strõkas, kàd pad pãskum namų̃ netropysiu...
Bladzia dár kíek padūsavo, paškadavojo ir̃ nulingãvo iñ namùs takuciù su savim pasišnekėdama.
     Onà pamélžus  ir̃ an víeno lenciūgo pérrišus karvukį sù pylnu viedru lė̃kė kap skepata pavėjuj.
      Ale taĩ sumleijnios neturė́jimas móterių! Mergabrascin – taĩgi põ mūs, čiut nè kap an Onõs   kiẽmo! Ir̃ và šiteipos  ataĩna paskavojį nèt nug sodziaus ir̃ išvuogauna bè parõs. Nu ar̃ gì nè krivida Õnai? Ar̃ nè zláscis? Ir̃ dár tõj necikus Bladzia cìk šiañdien šìtų navynų pabaino. Tókios mislės Onų vìjo ir̃ sustãbdė cìk paleĩ sàvo pir̃kios zóvalnų.
     Greituki, per̃ dubaltávų marlių iškóšus píenų kitañ viedran , uždeñgus paliavótu dangciu ir̃ instácius  ciabárkan sù šáltu vándeniu, inlėkė pir̃kion. Laškoj jaũ sėdė́jo jõs penktų̃ metų anū̃kė Gabrýtė ir̃ paė̃mus Onos mẽzginį klìbino prū̃tkus.
     - Uoj, Dzievuliau, nemóžna niẽko pasdėc, nejùdzyk prū̃tkų! Tuõj akìs ìš jiekės išvérsi ir̃ savas dár isibadzysi! – ùžrėkė Onà ir̃ pastvė́rus mẽzginį  pakavojus šėpon, dár dadėjo,-  Prū̃tkai nè čìtė ir̃ nè zóbauka táu.
     - Bobute, bèt àš jaũ biskį pamezgiau, jaũ móku, - pasgyrė anū̃kė.
     - Gabryte, netrivážyk manỹ, ba jaũ nežnia katrà dartės adzyna, õ mán kõneč raikia aic raĩstan spalgenauc.
     - Ir̃ àš , ir̃ àš aisiu spalgenauc, - sukrùto Gabrýtė.
     -  Kitų̃ roz, bà àš dár aisiu cìk an zdábos, - lakscýdama põ pir̃kių acišneka Onà, - per̃ anksci dár mãžai mergutei raĩstan – dár kap rozas šìtam čėsi kap slampa tysiojas Mau Mau Gudà ir̃ mažùs vaikùs ìš raĩstų susrenka. Tuõj atais pir̃kion dziedukas ir̃ abudu paabiedosit.
     - Tadu àš nor per̃ langucį padabosiu kàp tù aisi...
     - Nedabok, slūgute, ba nemacysi. Àš neĩsiu tuõj keliù kur̃ prõ Bladzios budinkus aina.
     - Taĩ kõl, bobute, kiba ir̃ Bládzių Mau Mau Gudà paim̃s?
     - Nè, slūgute, àš nóriu víena aic ir̃  spakainiai palándzioc, pavúogauc, õ Bladzia atlė̃kus sù sàvo kõseri káp pradė̃s an vìso raĩsto tar̃kc: cìk tar̃-tar̃ -tar̃ , tar̃- tar̃ -tar̃ , taĩ mán gì cìk klapatas. Taĩ àš aisiu paskavódama iñ Jonycio rubežių, õ ty parugiu jaũ  išaisiu Gudaicio dadótkan ir̃ káp rózas papūlsiu Mergabrascin, - visų̃ praudų išpõrino Onà ir̃ insiavus čebatuosna, išajo.
     Spritniai, kap jáuna dár, paskosojus andarõkų , kàd nesuvýlgyc ciršton žolė̃n , jaũ  ragė́jo paleĩ Jonýcio rubežių rugiùs. Ale kõki ty cej rugiaĩ nug tókio paliecio-kóžne visì kap an klupscių susklaupį, cìk kūkãlių kvietkai tokì dábnūs ir Õnai cìk liñk, linkc. Ir̃ tokià dzidelė akvatá jų̃ àpėmė, ir̃ tep põ kriūcini šyldzyc pradė́jo, õ jaũ anà ir̃ Gudaicio dadótko pušẽlės macýc...Cìk jì nèt pamisliajnoj neturė́jo, kàd tuom čėsu Bladzia , pasrišus juodų̃ sù baltaĩs bubukais kvortūkų, prieg katrõ juozmenės ùž ąsukės prìrištas puskucis ir̃ dzidelė tarba, jaũ stovė́jo iñstrigus Onõs pir̃kios terpùdurin ir̃ pintavojo jõs anūkùtį:
     - Taĩ kur̃ bobùtė?
     - Medzin išajo, Mergabrascin- spalgenauc, - pasãkė Gabrýtė.
     - Taĩ ale kap dár jy ajo, kàd àš nematiau?- dzyvinos Bladzia.
     - Bobùtė nejo tuom keliù, kur̃ prõ tàvo budinkus aina,  bà jy sãkė , kàd nóri víena aic ir̃ spakainiai palándzioc, pavúogauc, ir̃ sãkė, kàd Bladzia atlė̃kus sù sàvo kõseri kap pradė̃s an vìso raĩsto tar̃kc cìk tar̃-tar̃-tar̃ , tar̃-tar̃-tar̃ taĩ jái gì cìk klapatas sù tavim̃. Taĩ bobùtė sãkė, kàd ais nug tavý paskavodama in Jonýcio rubežių, õ ty jaũ parugiu išais Gudaicio dadotkan ir̃ káp rozas papul̃s Mergabrascin,- viskų sù akvatù pabaĩno Gabrýtė Bladziai.
    - Mmmm...,- taĩ šiteipos, nùmykė Bladzia ,- taĩ kap parais bobùtė pasakýk, kàd atait , buvaũ jái žadė́jus buikelį adúoc – testá dãrtės pasims...Ir̃ išajo sù iñcirpusiais káp spal̃genos, žandaĩs.