Tynai, pakraščin Vilkinykų,
Pieskingi gimcinės takucai.
In rugius incibridį kadaisca
Rugiagėlas skynė vaikucai.
Lauki kukurūzai kap miškas
Gilyn savo bymbėm viliojo...
O ty, tolėliau, už Vitkausko,
Kviecai, dobilai išbujojį.
Dartės neliūliuoja ca javas,
Dzirvono nejudzina niekas,
Cik žolės necinkamos gajos,
Net karvės neėda, palieka.
Ca varpucam, kiecam tai rojus,
Kvietkucų dzykų margumynas.
Žamelė gal kenca nustojus
Duoc derlių ne vienai šaimynai.
Cik kvajos šakom suskabinį,
Pasėdamos uogų ir grybų,
Žingsniuoja per prosanių žamį,
Apsupdamos gimtų sodzybų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2013-03-09 20:37:16
Paciko man, ba prauda visa aprašyta, ir žodziai gi tep arcimi...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-09 09:38:54
labai šiltas, mielas ir...skaudus...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-08 22:48:35
taip gražiai nubangavo...širdimi rašytas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-08 17:30:50
...jaudinančiai skamba...taip pažįstamos vietos - mano Tėvelio gimtinės visai netoli...ir tarmė tokia artima...nuostabus kūrinys...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-08 17:22:24
Gražus eilėraštis ir tarmė lengva, švelni.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2013-03-08 16:33:17
Nostalgiškas geras eiliukas. Maloni tarmė.