Santrauka:
Kartais grumiesi kasdienybės liūtu
Kartais su dulkėmis apsipranti,
O kartais su melagių mėnesiena --
Įrėminta būtis kaip ledjūris kantri --
Žuvis užtrokšta be O du (O2)... nors vieną,
Pilieti, eketę iškirst bandei,
Kai storas ledas dusina ten fauną --
Ji nekaukė, nestaugė...ir gandai --
Kažkas miškely tyčia nusišauna,
Įrėmęs šautuvą į leteną pusnies --
Geriau jau eketę iškirtęs būtų...
Maža žuvele vargo, už šiaudo kabinies,
Grumies ant skardžių lyg karalius liūtų,
Kartais su dulkėmis apsipranti,
O kartais su melagių mėnesiena...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-07 15:20:42
Gerbtinas autorės požiūris į gamtą ir rūpestis. Teisingas eil.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-03-07 15:15:49
Į nedidelį tekstą sutūpė nemažos problemos. Šaunu, kai jaučiama pozicija ir rašoma ne dėl rašymo.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-07 13:30:36
Teisingos mintys, daug atskleista. Va tokia mūsų visuomenės dalis, kad ir kaip būtų skaudu
Anonimas
Sukurta: 2013-03-07 13:26:51
Ironiškas, atveriantis daug ir giliai.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-03-07 12:58:12
melagių mėnesiena įdomus vaizdinys, metaforų savitume skirtingi pasirinkimai... vaizdžiai ir gyvai nušviečia būties niuansus.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-03-07 12:08:09
/Kartais su dulkėmis apsipranti,
O kartais su melagių mėnesiena.../
Šitos dvi eilutės jau visas kūrinys, ir tai palikta gilesniam pamąstymui.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2013-03-07 12:05:33
Įrėmęs šautuvą į leteną pusnies --
Geriau jau eketę iškirtęs būtų...
Maža žuvele vargo, už šiaudo kabinies,
Grumies ant skardžių lyg karalius liūtų,
...puiki vieta...