Jau tik neapsėmetėniek, ka dar mėigti, aš tįkra žėnau, ka to jau atsėboda.  Pasėslink bėškeli, no, būk gera, pasėslink, aš tep tavės par naktį pasėėlgau. Dabar pakasyk mon tarpuaki , vo aš pasėmarkstyso iš maluonoma, ėr švelne švelne lyžtelieso tava delna. Saka, nagal ėlga luovuo vartaliuotėis, reik jau keltėis, reik ognelė užkortė, ėr moni laukon išlestė. Galietomi, gaspadėnelė, kuoki karta moni ėr palaida palestė, dabar vės ont pavadelė ėr ont pavadelė...No ėr kas, kad ons ėlgs tempas, vot, onta, kėik ont gatvės mona draugu biegiuo, vo aš so anas palakstytė ta negalio. Saka, vėsor tor būtė tvarka. Gera, jau tėik tuo, eik kor ton ognelė, vo aš piedsakus suodnelie patėkrinso, ėr laukso, kol kava kvepietė pradies. Vo kap kava užkvepies, ta jau tėkra to monės nabatsėkratysi, jog naveltou tep graže tarnautė išmuokau. Pats. Nieks monės namuokėna. Alė aš nadorns, sopronto, kumet skanesni kosneli gal išvėliuotė. Paveiziek į mona akelės, no paveiziek, mata kap aš muoko žiūrietė, patė šėrdi tau ištraukso, na tik dešruos gabalieli. Saka, nier šėndėin dešruos.  No, so tavėm mon ėr sausa dounelė bus skane, svarbo, ka tik iš tava ronku, ėr mažas kosneles.
   Noje, dabar viel moni so tou sava dolkiu siurbliu nervuosi. Napatink ons mon dėdelė, vės mon ruoduos, ka to moni tėčiuom erzėni. Ėr ont šlotas so driegno škorlio mon dėdele zlastės ein, niekuokiuo paluovie nu anuo nagal pasėkavuotė.
   Kor dabar jau sosėruoše? I parduotovė eisi? Monės tau nie bėški nagaila, kad aš pro longa veizieso ėr gaile cypčiuoso? No, ėr kas, kad nomūsė na vėins palėkau. Katėna aš užginso ont stala už ton, kad ons so monėm žaistė nanuor ėr omžėna šnypšdams sava aštres nagas grasėn. Vo jaunuoji gaspadėnė lai dėrb sava darbus. Aš lėpso pri longa ėr veizieso, veizieso, kol to tik pareisi, vo paskiau iš džiaugsma pri doru kūles vartysous tavės solaukes. Gal mietėnoku parsėneši, jog modo abodo anus dėdele miegstam.
   Dabar jau imsi mezgėni į ronkas. Tad aš eno pri longa į sargyba, gal kas kas pruo šali eis, je ne apluoso, ta nuors paorgso. Vo kap atsėbuos pro longa žiūrietė, ateso, prisėglauso pri tava nogaras ėr pašėldyso tava radėkolita.
     Viel eini į vėrtovė, barškėni poudas. Ahaaa...lėntelė pasėieme, reik padėžūroutė, gal kon skane pjaustysė, gal natėčiuom ėr mon kuoks gabalielis nukrės. Gėrdo mėnavuojėnt pažistama varda. Saka, anūkelė tor parvažoutė. Rek pakorsoutė no longa pri doru, ka napražiuopsuočiau. Bus linksme, ana dėdele miegst so monėm padūktė. Vo, da linksmiau bus savaitgalie, ka soes anūkeliu iš vėsu posiu ciels polks.
   Och, pavargau par dėina biegdams, laiks jau būtom ėr paėlsietė, sava kėnelie pasėvartytė. Jau ėr to eisi mėiguotė? Palauk, patėkrinso, a švare kuojės nusėpluove. Daba jau gali mėiguotė. Labanakt.